“ŠOKIAI MOKYKLOJE TOKIE PAT SVARBŪS KAIP IR MATEMATIKA” – SAKO K. ROBINSONAS

“Šokis ir fizinis aktyvumas turėtų būti toks pats svarbus dalykas kaip ir matematika, gamtos mokslai ir kalba, nes „gali padėti pagerinti mokinių rezultatus“
sako Kenas Robinsonas.

Keletą metų buvau Londono šiuolaikinio šokio mokyklos nuolatinis lankytojas ir 2016 metais buvau pakviestas tarti kasmetinę kalbą, Roberto Koeno, mokyklos pradininko atminimui. Nusprendžiau kalbėti apie šokių role mokyklose.

Prieš lekciją  Twiteryje uždaviau klausimą “kodėl šokis yra toks pat svarbus kaip ir matematika?”. Aš sulaukiau labai daug teigiamų komentarų ir keleto skeptiškų. Viename komentare buvo rašoma “ar tai tik nebus viena trumpiausių kada nors vykusių lekcijų?”, kitas komentaras buvo kategoriškas: ” Kenai, šokis nėra toks pat svarbus kaip matematika”. Vienas žmogus rašė: “tai kas? Telefonai yra svarbesni už bananus. Skruzdės yra ne tokios svarbios kaip tualeto valiklis.  Sąvaržėles yra svarbesnės nei kampainis”. Bent jau šis komentaras buvo kūrybiškas. Kiti komentarai buvo labiau į temą: “Ar tikrai? Svarbūs kam? Beje, aš esu matematikos mokytojas.”

Aš nesu prieš matematiką – tai svarbiausia didingo žmogaus proto kūrybinės kelionės dalis. Tai taip pat glaudžiai susiję su šokio dinamiškumu. Atvirkščiai, tai argumentas į lygybės naudą tarp atrodo tokių skirtingų, bet vienodai naudingų dalykų vaiko ugdyme. Aš kalbu apie vienodą šokio svarbą kartu su kitais menais, kalbomis, matematika, gamtos ir humanitariniais mokslais bendrame kiekvieno vaiko lavinime.

Kas yra šokis? Tai fizinė išraiška per judėjimą ir ritmą su jausmais ir idėja. Šokio niekas neišrado. Šokis yra giliai kiekvienos kultūros širdyje einantis per visą istoriją, šokis yra žmonijos pulso dalis. Šokis apima daugybe žanrų, stilių ir tradicijų ir nuolat vystosi.

Daugelis žmonių jau seniai suprato, kad šokis yra svarbi gyvenimo ir švietimo dalis.

Projekte: “Pasaulinis šokio mokymasis: šokio perspektyva, jauni žmonės ir pokyčiai” mokslininkai Sharlota Svandler Nilsen ir Stefani Buridz atlieka naujus tyrimus apie šokio vertę skirtingose šalyse: nuo Suomijos iki Pietų Afrikos, nuo Ganos iki Taivano, nuo Naujos Zelandijos iki Amerikos.

Šokis turi žemą statusą mokyklose, nes svarbesni tie dalykai, kurie laikomi būtinais vaiko išsilavinime, pavyzdžiui, literatūra, matematika. Tyrimai surinkti Nilsen ir Buridz rodo, kaip gilus šokio supratimas meta iššūkį standartinei švietimo koncepcijai.

Šokiai gali padėti sugrąžinti džiaugsmą ir stabilumą gyvenime, palengvinti įtampą mokyklose, kurios dažnai pasireiškia  smurtu ir patyčiomis.

Dauguma profesionalių šokių studijų siūlo programas mokykloms.  Viena iš jų Šokių klasėsnekomercinė organizcija Niujorke, kuri siūlo baleto šokius pradinį ir vidurinį išsilavinimą suteikiančiose mokyklose, šalies rajonuose, kuriuose yra žemas išsilavinimo lygis. Šokių pagalba organizcija ypač siekia pagerinti socialinius santykius tarp skirtingų lyčių, praturtinti mokyklų kultūrą lavinant bendravimą, pagarbą ir užuojautą.  Štai keletas pavyzdžių:

Mokyklos Floridoje Direktorius dalinasi savo patirtimi apie bendradarbiavimą su Šokių klasėmis:

Toni Voker, pradinės mokyklos direktorius Floridoje, dalinasi savo bendradarbiavimo istorija su Šokių klasėmis. “Kai ta jauna mergaite pirma karta atvažiavo į Lihaj, jos byla buvo dviejų diujmų storio. Ji jautė, kad jai reikia įrodyti sau ir aplinkiniams, kad ji stipri ir ji kovos”. Mergaite nenorėjo prisijungti prie baleto šokio programos… Bet pasirinkimo nebuvo. Greitai ji atrado savyje prigimtus gebėjimus. “Jau sekančioje pamokoje jos požiūris į šokių pamokas pasikeitė ir mums jau nereikėjo įkalbinėti ją šokti. Ji pati ramiai atsistojo į liniją”  – sako Voker. Trečio, ketvirto užsiėmimo metu mokinė transformavosi: jos savęs pateikimas ir bendravimas pasikeitė, ji buvo gera, elgėsi su kitais pagarbiai, negavo ne vienos disciplininės pastabos. Jos mama negalėjo patikėti tuo ką mato.

Dauguma šokių formų yra socialiniai: judėjimas kartu, empatija ir tiesioginis fizinis kontaktas. Pagal Šokių klasių įvertinimą Niujorke, 95% mokytojai teigia, kad dėl šokių mokinių gebėjimas bendrauti pagerėjo.

Pasak Los Andželo miesto soc. apklausas, 66% mokyklų direktorių pasakė, kad po dalyvavimo programoje, studentai labiau priėmė kitus žmones, jų studentai parodė kitų žmonių priėmimo padidėjimą ir 81% studentų pasakė, kad jaučia didesnę pagarbą kitiems žmonėms.

Šokiai taip pat turi ir ekonominę naudą – prisideda prie didelio kiekio asmeninių savybių kūrimo, kuriuos darbdaviai laiko svarbiausiais – bendradarbiavimas, punktualumas, komunikabilumas ir gebėjimas prisitaikyti.

Vienas direktorius buvo itin patenkintas mokinių efektyvumo pagerėjimo literatūroje ir matematikoje tarp penktos klases moksleivių. “Nėra nei vienas, << jeigu,  arba, bet >>, kalbant apie programos įtaką vaiku akademiniam gyvenimui” – sako Lui Abte. “Kai aš pirmą kartą papuoliau čia, mokinių pažymiai nebuvo tas dalykas kuriuo būtų galima didžiuotis. Praeiti metai buvo antras metai programoje, pažymiai pakilo iki 83%. Šiais metais mūsų penkta klasė gavo 85% iš literatūros testo, tai pats geriausias įvertinimas visoje mokykloje”.

Šokių klasių sėkmė – tai geras sąsajos pavyzdys tarp fizinio aktyvumo ir akademinių pasiekimų.

Daugumoje JAV mokyklų  buvo norima trumpinti, o kai kur visai panaikinti fizinio aktyvumo pamokas, vietoj jų skirti daugiau dėmesio matematikai, gamtos mokslams, kalboms. Šie sprendimai nepagerino mokinių lygio, nors tokios programos kūrėjai galvojo atvirkščiai.

Daugybė kinizeologijos ir pediatrijos mokslininkių atliko masinę peržiūrą – daugiau nei 850 mokslinių tyrimų apie fizinių užsiėmimų poveikį mokyklinio amžiaus vaikams. Dauguma mokslinių tyrimų rezultatų rodo, , kad 30 – 45 minučių fizinio aktyvumo tris – penkis kartus per savaitę daro įtaką daugybei faktorių – nutukimui, širdies ir kraujagyslių sistemos tonusui,  spaudimui, kaulų tankiui, taip pat depresijai, nerimui, savivertei ir, žinoma, pažymiams.

Remiantis rimtomis priežastimis, mokslininkai labai pataria moksleiviams ir studentams užsiimti vidutinia ar stipria fizine veikla valandą (ar net ilgiau) per diena. Svarstydami akademinius pasiekimus, mokslininkai įrodė, kad  “fizinis aktyvumas turi pozityvia įtaka atminčiai, koncentracijai ir elgesiui klasėje”.