1. Kiek kartų filmuojant reikia sušokti choreografiją nuo pradžių?

Trumpas atsakymas:
Jei grupė gerai pasiruošusi, įprastai užtenka 3 kartų, kad šokėjai priprastų prie kameros (jei choreografija iki 30 sek.).

Kada kartų gali reikėti daugiau?

1. Vieta skiriasi nuo treniruočių.

   • Jei treniruotės vyko kitoje salėje, šokėjams reikės laiko priprasti ir prie erdvės, ir prie kameros.

   • Net ir apsisukimas nuo veidrodžių į sieną gali trikdyti.

2. Šokėjų pasitikėjimo lygis.

   • Patyręs choreografas geriau paruošia šokėjus filmavimui.

   • Jei šokėjai nepasitikintys, prireiks daugiau kartų.

3. Filmuotojo patirtis.

   • Patyręs videografas moka padrąsinti, pataisyti braižinį, paslėpti smulkias klaidas filmuojant.

2. Kodėl naudojame CBR ir aukštą bitrate, o ne VBR?

Klausimas: „Kodėl CBR, jei VBR patikimesnis ir užima mažiau vietos?“

Atsakymas:

• Mūsų prioritetas – maksimali kokybė, o ne failo dydis.

• Visos platformos stipriai kompresuoja vaizdą, todėl failas turi būti kiek įmanoma panašesnis į originalą.

• Jei filmuojame 100 Mb/s, renderiname 100 Mb/s, bet ne daugiau, nes:

  • aukštesnis bitrate nebepagerins kokybės,

  • tačiau ženkliai padidins render laiką.

Kodėl tai svarbu?

• Footage ir render’ai naudojami būsimų trailer’ių montavimui, todėl reikalinga maksimali kokybė.

• Visi failai (footage, render, galutinis projektas) turi būti įkelti į debesį — kol nėra įkelta, nieko netrinti.

3. Kiek FPS rinktis – 25 ar 50?

25 FPS privalumai:

• Didesnė vieno kadro kokybė.

  • Pvz., filmuojant 25 fps ir 100 Mb/s → 4 Mb/kadrui.

50 FPS privalumai:

• Dvigubai daugiau kadrų per sekundę → geriau perteikiama šokio dinamika.

• Tačiau vieno kadro kokybė šiek tiek krenta.

  • Pvz., 50 fps ir 150 Mb/s → 3 Mb/kadrui.

Svarbu:

• Kadro kokybė sumažėja tik ~25 %, o dinamika padvigubėja — dažnai verta rinktis 50 fps.

• Filmuojant 400 Mb/s ir daugiau (RAW) — gaunama aukšta kokybė ir prie 50 fps ar 100 fps.

• Pasirinkimas priklauso nuo įrangos pajėgumo.

Išvada:
Jei leidžia technika — rinktis 50 fps, ypač šokiui.
Jei ne — saugu filmuoti 25 fps.

4. Kaip pasirinkti objektyvą (plačiakampį ar portretinį)?

Objektyvas priklauso nuo dviejų faktorių:

1. Kiek žmonių šoka.

2. Kokio dydžio patalpa.

Pagrindinė taisyklė:
Stebėti, kiek laisvos vietos matosi kadro šonuose.
Kad salė atrodytų pilna — laisvos vietos neturėtų būti arba jos turi būti minimaliai.

Pavyzdžiai (Crop factor x2):

• 3 žmonės didelėje salėje → portretinis objektyvas (25mm–35mm).

• Daug žmonių mažoje salėje → plačiakampis (7mm–9mm).

• Mažai žmonių mažoje salėje → sunkiausia situacija → stebėti kraštus ir koreguoti atstumą bei kampą.

5. Ką daryti, jei treneris nesustato žmonių šaškėmis arba mokiniai išsibarstę?

Kodėl tai svarbu?
Žmogaus akis mėgsta ritmą – vienodi tarpai tarp šokėjų atrodo tvarkingiau ir estetiškiau.

Ką turi padaryti videografas:

1. Prieš filmavimą pasišnekėti su treneriu:

   • Kadrui reikia vienodų atstumų.

   • Paklausti, ar mokiniai turi konkrečias vietas.

   • Paprašyti leidimo pataisyti braižinį prieš filmavimą.

2. Koreguoti šokėjus subtiliai:

   • Pvz.: „Kadre geriau atrodytų, jei padarytum žingsnį į kairę.“

   • Tokiu būdu nei treneris, nei mokiniai neįsižeidžia.

3. Jei šokio metu atsiranda nevienodi tarpai:

   • Pakeisti filmavimo kampą — kartais žingsnis į šoną sutvarko vaizdo balansą.

4. Stebėti šokio dinamiką:

   • Jei šokėjai juda stipriai į priekį — pradėti šokti iš tolėliau, kad nesusispaustų kadras kai juda į priekį.

Idealus scenarijus:

• Treneris rūpinasi mokinių pozicijomis.

• Videografas rūpinasi kadrų kompozicija.

Realus scenarijus:
Dažnai videografui tenka kompensuoti trenerio patirties trūkumą → todėl rekomenduojama aptarti filmavimo eigą bent dieną prieš.

6. Ką daryti, jei montavimo dokumente yra netikslumų?

• Kreiptis į užsakovą.

• Suderinti pakeitimus.

• Dirbti griežtai pagal dokumentą (Nepalikti dokumente netikslumų, nes tai sukels taisymus ir papildomą darbą.)